Ką vertą žinoti apie japonišką Sencha arbatą? | Japoniška žalia

Ką verta žinoti apie japonišką Senchą?

Japoniška Sencha – pati populiariausia iš visų japoniškų arbatų. Apie 80% visos Japonijoje pagamintos/perdirbtos žaliosios arbatos sudaro Sencha! Japonijoje dažnai vartojama kasdieninėje aplinkoje, namuose, restoranuose, kavinėse.

Labai turtinga vitaminu C, mikroelementais ir antioksidantais, ypač katechinais, kurie slopina ląstelių senėjimą, padeda mūsų organizmui išlaikyti jaunystę bei yra širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga.

Katechinai taip pat padeda virškinimui, todėl šią arbatą rekomenduojama gerti 30 min. po valgio. Dėl savo švelnaus skonio, japoniška Sencha puikiai dera prie maisto, ypač prie tokių patiekalų, kaip tempura ir jūros gėrybės.

Užplikyta Sencha įgauna žalsvai auksinę spalvą, gaivų aromatą, ir turi minkštą ir subalansuotą skonį.

Sencha dažniausiai gaminama iš Yabukita arbatos rūšies (ang. cultivar).

Sencha arbatos nauda sveikatai:

padeda sumažinti laisvųjų radikalų kiekį organizme. Laisvieji radikalai kenkia mūsų organizmo ląstelėms ir pagreitina ląstelių senėjimo procesus. Molekulės pažeidžia DNR ir padidina vėžio išsivystymo riziką. Antioksidantai, kurių gausu žaliojoje arbatoje, jungiasi su laisvaisiais radikalais ir juos neutralizuoja.
padeda numesti svorį. Žalioje arbatoje esantis kofeinas padeda pagreitinti medžiagų apykaitą ir siekti ilgalaikių svorio metimo tikslų.
padeda stiprinti imunitetą. Arbatoje esantys antioksidantai ir vitaminas C pagerina baltųjų kraujo kūnelių funkcionalumą ir stiprina imuninę sistemą.
padeda sumažinti blogojo cholesterolio MTL kiekį
padeda pagerinti dantų būklę ir užkirsti kelią ėduonies atsiradimui. Sencha taip pat padeda kovoti su mikrobais burnoje ir taip naikina nemalonų burnos kvapą.

Sencha arbatos istorija

Pirmieji rašytiniai užrašai apie arbatą Japonijoje yra iš VIII a., tačiau populariausia Japonijos arbata Sencha atsirado tik XVIII amžiuje.

Senas arbatos prekiautojas Baisao, vėliau žinomas kaip Ko Yugai, pradėjo pardavinėti arbatą Kioto apylinkėse apie 1735 m. Japonijoje tuo metu labiausiai žinoma buvo Matcha (arbatos milteliai), o Baisao arbatos ruošimo būdas buvo neįprastas. Nesmulkintus arbatos lapelius jis subėrė į verdantį vandenį ir leido jiems užvirti. Jo arbatos ruošimo būdas buvo žinomas kaip „sencha“ (煎茶).

Sencha greitai išpopuliarėjo ir netrukus Baisao bičiulis, Nagatani Soen, išrado iki šiol naudojamą Sencha arbatos gaminimo metodą, vadinamą Uji cha: renkami jauniausi ir švelniausi arbatos lapeliai, kurie apdorojami garais, susukami/voluojami, formuojami ir džiovinami.

Pavadinta „garuota žalioji arbata“ (ang. steamed green tea) ar „ geriausia žemėje arbata“ (ang. the best on earth), Sencha metė iššūkį arbatos rinkai. Aplenkė Matcha, kuri iki šiol buvo pati populiariausia arbata Japonijoje. Pradėtos praktikuoti Sencha arbatos ceremonijos, vadinamos Senchado (煎茶道, Sencha arbatos kelias, menas mėgautis Sencha).

Nagatani Soen. | nuotr. www.nagatanisouen.com

Faktorai turintys įtaką arbatos skoniui ir kokybei

Lokacija

Klimatas ir aukštis virš jūros lygio turi didelę įtaką arbatos krūmams, nuo aromato ir skonio iki maistinės vertės. Kuo toliau į šiaurę, tuo sunkiau auginti arbatos krūmelius – dėl šaltesnio pavasario oro lapeliai gali turėti daugiau kartumo.

Japonijoje didžiausi Sencha arbatos gamintojai yra Shizuoka, Kagoshima, Mie ir Kyoto prefektūros, dėl jų optimalaus klimato ir geografinių sąlygų jos yra idealios aukštos kokybės žaliosios arbatos auginimui.

Augalo veislė (ang. cultivar), augalo amžius.

Arbatos laukas, Shizuoka. | JaponiskaZalia.lt

Skirtingos augalo veislės turi skirtingas savybes, panašiai, kaip skirtingų rūšių vynuogės naudojamos vynui gaminti. Japonijoje Yabukita kultivaras yra laikomas standartiniu, o kitos veislės vertinamos pagal šį standartą (pvz. derlius nuimamas anksčiau ar vėliau, derlius didesnis ar mažesnis, daugiau ar mažiau umami/kartumo, ir t.t.).

Augalo amžius taip pat turi įtakos skoniui ir derliaus dydžiui. Senesni augalai turi platesnes šaknis, dėl dėl ko gali pasisavinti daugiau mineralų ir maistinių medžiagų iš žemės. Iš kitos pusės, jaunesni krūmai turi daugiau lapelių, dėl ko arbatos skonis bus švelnesnis.

Derliaus nuėmimas

Sencha žaliosios arbatos derliaus nuėmimo laikas paprastai yra pavasarį arba vasarą.

Apdorojimas garais

Arbatžolių apdorojimas garais, Kyoto. | nuotr. Simona Suzuki

Lapai iš karto po skynimo yra apdorojami karštais garais, kad būtų sustabdytas oksidacijos procesas ir išliktų subalansuotas skonis, maistinės medžiagos bei ryškiai žalia spalva.

Nuo garinimo proceso trukmės priklauso galutinis arbatos skonis.

Asamushi Sencha (浅蒸し) – trumpai garais apdorota Sencha (20-30 sek.) paruoštos arbatos spalva šviesi, sutraukiantis šviežios žolės skonis
Chumushi Sencha (中蒸し) – vidutiniškai garais apdorota Sencha (30-90 sek.)
Fukamushi Sencha (深蒸し) or fukamushicha – ilgesni laiką garais apdorota Sencha (1–2 min.) tamsesnės žalios spalvos arbata, intensyvus skonis, mažiau kartumo

Arbatžolių kočiojimas ir formavimas, Kyoto. | nuotr. Simona Suzuki

Sencha lapeliai primena adatas, Kyoto. | nuotr. Simona Suzuki

Apdirbimas ir formavimas

Garais apdoroti lapeliai pereina kočiojimo procesą. Jis dažniausiai būna mechaninis, tačiau vis dar galima surasti vietas, kur lapeliai formuojami rankomis.

Kočiojimo procesu metu sulaužomos lastelių senelės, kas leidžia arbatos plikymo metu vandeniui greičiau ir lengviau patekti į lapelių vidu.

Sekantis etapas yra džiovinimas. Lapelių drėgmė sumažinama iki 5%.

Dėl kočiojimo japoniška Sencha paprastai turi tipinius plonus į adatas panašius lapelius.

Komponavimas (ang. blending)

Galutinėje arbatoje gali būti įvairių veislių (ang. cultivar), sumaišytų, kad būtų pasiektas specifinis skonis, spalva ir tekstūra. Kai kurie gamintojai parduoda tik vienos veislės arbatas, o kiti naudoja įvairių veislių arbatžoles, kad gauti pageidaujamą skonio profilį. Nėra teisingo ar neteisingo mišinio ar skonio, o malonumas priklauso tik nuo asmeninių pageidavimų. Geriausia išbandyti keletą skirtingų Sencha arbatų, kad rastumėte sau tinkamą.